| |
ANONYMOUS
Title:Aitvarai
This text will be replaced
Subject:FICTION
Aitvarai
Þemaièiø pasaka
***********************************
Ant sraunios upës, pagal àþuolynà senà,
Vienkiemyj, daugel metø þemaitis gyveno.
Nebuvo ten aplinkui në jokio kaimyno,
Kurio bûtø taip didi ir graþi ðeimyna.
Pilni tvartai galvijø, javai netelp klëtyj;
Nerasti laimingesnio cielame pasvietyj.
Buvo garsas aplinkui ir visi þinojo,
Jog namus to þemaièio aitvaras dabojo.
Kaipo lakstë patrobiais, ne vienas tai matë,
Ir, nutûpæs ant stogo, kà parneðæs, kratë.
Juk ir zolabai stogø nuspardyti buvo,
Ir artimiems kaimynams ðiens ir javai þuvo.
Ant to garso pas þmogø atëjæs urëdas:
“Ar tu, - sako, - neturi gëdos!
Aitvarà pas save laikyti!
Kaimynams iðkadà daryti!"
Atsakë þmogus, dvasioj juokdamasis savo;
“Mano aitvarai neapgavo
Nei vieno
Kaimyno,
O daugiems daug gero padarë."
Ant to þodþio urëdas tarë:
“Parodyk gi tu man aitvarus savo."
Tuojaus þmogus urëdà uþ rankos pagavo
Ir vedë ing prieklëtá,
Kur buvo þagrës, dalgiai ir kirviai sudëti.
”Ðitai, - sako, - aitvarai, kurie viskà gera
Gyvenime daro."
...
|
|
