Baranauskas Antanas

Title:ANYKÐÈIØ ÐILELIS
Subject:POETRY Scarica il testo


Antanas Baranauskas
ANYKÐÈIØ ÐILELIS


Kalnai kelmuoti, pakalnës nuplikæ!
Kas jûsø groþei senobinei tiki?
Kur toj puikybë jûsø pasidëjo?
Kur ramus jûsø ûþimas nuo vëjo,
Kai balto miðko lapeliai ðlamëjo
Ir senos puðys siûravo, braðkëjo?
Kur jûsø paukðèiai, paukðteliai, paukðtytës,
Katrø èilbanèiø teip ramu klausytis?
Kur jûsø þvërys, gyvuliai, þvëreliai?
Kur þvërø olos, lauþai ir urveliai?
Visa prapuolæ; tik ant lauko pliko
Kelios puðelës apykraivës liko!..
Skujom, ðakelëm ir ðiðkom nuklotà
Kepina saulë nenaudingà plotà,
In kurá þiûrint teip neramu regis:
Lyg tartum rûmas suiræs, nudegæs,
Lyg kokio miesto iðgriuvus pûstynë,
Lyg kokio raisto apsvilus kimsynë!..

Miðkan, bûdavo, eini - tai net aká veria;
Vat teip linksmina dûðià, aþu ðirdies tveria,
Kad net, ðirdþiai apsalus, ne kartà dûmojai:
Ar miðke að èia stoviu, ar danguj, ar rojuj?!
Kur tik þiûri, vis graþu: þalia, liekna, gryna!
Kur tik uostai, vis miela: giria nosá trina!
Kur tik klausai, vis linksma: ðlama, ûþia, siaudþia!
Kà tik jauti, vis ramu: ðirdá glosto, griaudþia!
Minkðtuèiukai samanø patalai iðtiesti
Galvà in save traukia ir liula uþliesti.
Uogienojai kaip rûtos kelmais kelmais þelia,
Juodas, raudonas uogas iðsirpusias kelia.
Ant þalio, rausvo, balkðvo dugnio taðkai grybø
Terp medþiø marguliuoja ið savø sodybø.
Voveruðkø leikelës kur ne kur pro plyðá
Ið po samanø marðkos sarmatlyvai kyði.
Èia paliepiø torielkos po miðkà iðklotos,
Èia kiauliabudës pûpso lyg pievos kimsotos,
Èia po eglëm ðeimynom sudygæ ruduokës,
Èia puðyne ið gruodo iðauga þaliuokës,
Èia rausvos, melsvos, pilkos ûmëdës sutûpæ, Linksmutës, graþiai auga, niekas joms nerûpi.
Èia kazlëkai pakrûmëm ant piemenø tako
Tartum kupkeliai kniûpðti, kaip Mickevèius sako.
Èia nemunës ið kelmo, lepðiai terp alksnyno,
Èia ðalpjonai terp stuobriø dygsta ið skiedryno,
Èia musmirës raupuotos, verðakiai gleivëti,
Èia grybai ir ðungrybiai vardais neþymëti.
Anei jø þmonës renka, anei þvërys grauþia,
Jëg bëgdami par miðkà galvijai iðlauþia,
Arba patys savaimi suglebæ supûsta, Ið jø tràðos þelmenim aplinkom iðplûsta.
Ë ið visø virðesnis auga baravykas,
Valig dainuðkos þodþiø - “grybø pulkaunykas"
Platus, storas, paspûtæs, lyg tartum uþklotas
Ant kieto, drûto koto bliûdas palivotas.
Greit auga, ilgai esti giminiø visokiø:
Paàþuoliø, raudonikiø ir kitø kitokiø.

Þali ëgliai kaip kvietkai po dirvonus keri;
Terpu jø kiðkiai guli, kropkos vaikus peri.
Krûmai, þole barzdoti, kraðtais miðkà rieèia,
Ir linijos parëjos skersai miðkà ðvieèia.
Alksniai, lepðiø sodyba, palaukëm suþëlæ,
Ðakom kekes rieðuèiø lazdynai iðkëlæ
Atokaitoj brendina. Ë karklai po slëná
Terp liulanèiø paversmiø pamëgo pavënæ.
Putinai krauju varva, serbentai po Ðlavæ
Ir paliûnëm kur ne kur prieglaudà sau gavæ.
Baltasai miðkas kalnais, kaip tik padaboji:
Èia berþeliai kaip meldai Paðlavá apstojæ,
Èia visais lapais dreba epuðës nusgandæ;
Koþnoj klaikà nekantrios þalktyèios atrandi.
Èia àþuolai ir uosiai prie eglëm sustojo,
Lyg tartum èia þalktienë patá apraudojo,
Kai pieno putos vietoj kraujo puta plûdo,
Ir su vaikais ið savo motiniðko sûdo
Medþian gailysta virto - pati egle tapo,
Jaunuèiukus aptaisë vaikus rûbais lapo.
Ieva, gluosna ir blendis, grûðia, obelëlë;
Savo seserá skundþia liekna sedulëlë.
Vinkðnos, ðaltekðniai, liepai ir nesuskaityti
Kitokiø medþiø skyriai terp jø iðsklaistyti.
Juos tiktai miðke augæ þmonës tepaþásta,
Daktarai ir þiniuonys, kà po miðkus klysta;
Jø lapais, jø þievelëm arba ðaknia kieta
Nuo ligø ir padarø gydþia visà svietà.
Ë mum, prastiem þmonelëm, tik þiûrët patogu,
Kai juos dengia Apveizda þaliø lapø stogu;
Kai koþna burbuolytë iðsprogsta, suskyla,
Kai þiedø varðke ðakos obelø praþyla,
Kai pervasar þaliuoja tamsaus ðilo ðone,
Kai rudeniop lapeliai geltoni, raudoni
Tartum krauju Marèiupio pakalnes aptraukia
Ir kai pliki stabarai pavasario laukia.
Ë puðelës! puðelës tos nesurokuotos!
Tankios, aukðtos ir lieknos, virðûnës kvietkuotos,
Ir vasarà, ir þiemà kaip rûtos þaliuoja,
Liemuo liemená plaka, kaip nendrës siûruoja.
Uþ pusvarsèio nesmato - toksai tankumynas!
Nors nei lauþais, nei ðiekðtom neþugriuvæs, grynas;
Nei ðakelës nudþiûvæ, neþupynæ vietos,
Puðys aukðtos ir lygios, tartum nugenëtos.

Ë kvëpimas, jau kà gi! Èia sakais puðeliø,
Èia vëjelis dvelkteli su kvapu þiedeliø:
Jauti pievos dobilà, baltà ir raudonà,
Jauti ramunes, èëbrus - þoleles dirvonø;
Jauti ið juodo kapèiaus skruzdëlyno kvapà,
Ir ið medþiø, ið skujø, ið ðiðkø, ið lapø
Vis kitoki kvëpalai: kaip vëjelis dvelksi,
Koþno karto kitokiu kvapu uþsivelgsi.
Èia samanos su brukniom ðileliu uþpluko;
Èia medþio þiedø kvapas - lyg sodas pratrûko.
Tartum miðkas kvëpuoja nelyginant þvëris:
Savo kvapus po laukus kaip berte pabëræs,
Laukais, pievom atgauna. - Viduj puðynëliø
Jauti sau graþiai kvapà dirvø ir pieveliø.
Ir teip visa suminða, vëjeliu praskysta,
Kad nei nosis ðiø kvapø visø nepaþásta;
Tik tartum giria, pieva ir laukas sustaræ,
Ið brangiausiø kvëpalø miðiná padaræ,
Dievui ant garbës rûko teip ramiai, teip meiliai,
Lyg kad skripkuoja, juokias, gieda, verkia gailiai,
Ë tie balsai visoki teip krûvon susiaudþia,
Kad jø skyrium neþymu, - ë tik ðirdá griaudþia.

Ai siaudþia graþiai miðkas, netil kvëpia gardþiai,
Siaudþia, ûþia ir skamba linksmai, dailiai, skardþiai.
Vidunaktyj teip tyku, - kad girdi, kaip jaunas
Lapas arba þiedelis ant ðakeliø kraunas;
Girdi, kaip ðakom ðnibþda medþiø kalba ðventa,
Kaip þvaigþdelës plevena, gaili rasa krinta.
Dël to ir ðirdyj visos pajautos nutilsta,
Ramum tykumu malda dûðia dangun kilsta.
Ë kai jau dienai brëkðtant rytai ðviesa tvinksta,
Rasos pilnos þolynø þemyn galvos linksta,
Tada ðilas nubunda, visa yra tyla,
Prasideda pamaþu ðventa dienos byla.
Kas ten ðlama? - Ë vëju papûstas lapelis,
Ëgi gûþtoj nubudæs sujuda paukðtelis.
Kas ten treðka? - Ë vilkas: dienà mat aþuodþia,
Ið naktinës medþionës par pakrûmes skuodþia.
Ëgi lapë int olà, þàsiokà intskandus,
Ëgi barsiukas bëga, iðlindæs ið landos;
Ëgi linksmutë stirna par puðynà striuoksi;
Ëgi puðin ið puðies voverytë liuoksi;
Ëgi mat ðirmuonëlis ir kiaunë juodoja,
Ir visoki þvëreliai po miðkà ulioja.
Kas ten taukði? - Ë stuobrá kapoja genelis.
Kas mekena? - Ëgi mat perkûno oþelis.
Kas ten ðnibþda? - Ë ðnypðèia ið kelmo piktoja,
Ëgi srove teðkena upelë ðventoja.
Kas ten kalbas? - Ë þàsys paupëj gagena;
Ëgi mat lizde starkus pamiðkëj klegena;
Ëgi antys “pry! pry! pry!" priskridæ int liûnà;
Ëgi kukutis klausia savo paèià, sûnø:
“Kà, kà, kà jums atneðti? Kà jûs kalbat niekus?
Kà, kà, kà, kà? ar grûdus? ar musias? ar sliekus?"
Ëgi mat gegutëlë dairos ir këtojas:
Èia kukuodama verkia, èia juokias kvatojas.
Skamba tik, skamba miðkas: èia volungë Ievà
Trotina: “Ieva, Ieva! neganyk po pievà!"
Èia paupëj “ri-u! ri-u! ri-u!" tilvikas suðuko,
Èia vël balsø visokiø - lyg trûkte pratrûko.
Vis kitoki balseliai, vis kitokios bylos;
Dagiliai, peèialandos, strazdeliai, èiþylos,
Këkðtai, ðarkos ir kitos vis saviðkai gieda:
Toj juokias, toj vaitoja, ë toj niekus klieda.
Ë uþ visus virðesnis lakðtingalës balsas:
Pilnas, skardus, griaudingas ir, teip sakyt, skalsus:
Skamba, ûþia par krûmus ir vis kiteip mainos,
Ir vis dûðion ásmenga - lyg Lietuvos dainos.
Tie visoki balseliai teip krûvon suplaukia,
Tartum koþnas lapelis èilba, kliauga, ðaukia,
Ir sutartinæ taiso, ir teip graþiai dera:
Siaudþia tik, tartum siaudþia - rentavimo nëra.
Anei tø balsø ausis skyrium nepaþásta,
Lyg kad ant þalios pievos þolynai praþysta,
Ir visoki þiedeliai teip terp savæs pinas, Kad ið tolo tik regis graþus margumynas.




...

  • Libri.it

  • Libri.it